Vievyje surengta tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ tapo jautriu susitikimu, kuriame istorija, malda, daina ir bendrystė susiliejo į vieną atminties dieną. Tarp renginio dalyvių buvo ir Ukmergės politinių kalinių bei tremtinių bendruomenės atstovai, taip pat Ukmergės tremtinių choras „Tremtinys“.
Šventė subūrė žmones iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Juos vienijo pagarba tremtinių likimams, meilė Lietuvai ir noras išsaugoti gyvą istorinę atmintį. Tokie renginiai svarbūs ne tik vyresniajai kartai – jie padeda jaunesniems žmonėms suprasti, kodėl laisvė nėra savaime suprantama.
Šventė prasidėjo malda
Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Vievio Šv. Onos bažnyčioje. Maldos metu buvo prisiminti tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai ir visi, kuriems teko išgyventi skaudžius Lietuvos istorijos išbandymus.
Bažnyčioje tvyrojusi rimtis priminė, kad tremties istorija nėra vien datos vadovėliuose. Tai šeimų likimai, nutrūkę gyvenimai, prarasti namai ir kartu – stiprybė, leidusi žmonėms išlikti net sunkiausiomis sąlygomis.
Vievio Laisvės aikštėje skambėjo dainos ir poezija
Po šv. Mišių šventės dalyviai iškilminga eisena patraukė į Vievio Laisvės aikštę, kur vyko pagrindinė koncertinė programa. Čia skambėjo tremtinių dainos, eilės ir prisiminimų kupini žodžiai.
Dainos tokiose šventėse tampa ne tik menine programa. Jos veikia kaip gyva atminties forma – perduoda patirtį, kurios dažnai neįmanoma iki galo papasakoti paprastais žodžiais. Būtent todėl tremtinių chorų tradicija išlieka svarbi regionų kultūriniam gyvenimui.
Ukmergiškių balsai – bendroje atminties šventėje
Ukmergės delegacija, vadovaujama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkės, aktyviai dalyvavo šventės programoje. Prasmingai skambėjo ir Ukmergės tremtinių choro „Tremtinys“ balsai.
Ukmergiškiai bendravo su kitų miestų tremtinių bendruomenėmis, dalijosi prisiminimais ir palaikė ryšį su žmonėmis, kuriems tremties ir politinio kalinimo istorija yra asmeninė arba šeimos atminties dalis. Tokie susitikimai padeda išlaikyti bendruomenes gyvas ir matomas.
Kodėl tokie renginiai svarbūs Ukmergei?
Ukmergės krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, tremties atmintis yra svarbi vietos tapatybės dalis. Kiekviena bendruomenė turi šeimų, kurių istorijose yra priverstinio išvežimo, politinio persekiojimo, lagerių ar ilgo sugrįžimo namo patirčių.
Vieši atminties renginiai leidžia šioms istorijoms nelikti vien privačiuose šeimos albumuose. Jie padeda bendruomenei kartu įvardyti praeitį, pagerbti nukentėjusiuosius ir perduoti žinią jaunesnėms kartoms.
Bendrystė, kuri neleidžia istorijai nutolti
Šventėje netrūko šiltų susitikimų, pokalbių ir bendrų prisiminimų. Dalyvius jungė ne tik skaudi istorija, bet ir pagarba vieni kitiems, gebėjimas susitelkti bei noras dalintis tuo, kas išsaugota per dešimtmečius.
Renginį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga kartu su Elektrėnų savivaldybe. Šventė dar kartą parodė, kad tremtinių dainos ir poezija išlieka ne muziejine praeitimi, o gyva bendruomenės kalba.
Kol skamba dainos, skaitomos eilės ir žmonės renkasi prisiminti, tol istorinė atmintis lieka gyva. Ukmergės bendruomenės dalyvavimas Vievyje priminė, kad laisvės istorija saugoma ne tik paminkluose, bet ir žmonių balsuose, susitikimuose bei bendrame įsipareigojime nepamiršti.
