Ukmergės mokinių autorinės dainos apie laisvės kovas sulaukė nacionalinio įvertinimo

Ukmergės mokinių kūryba vėl nuskambėjo nacionalinėje scenoje. Kaip skelbė „Ukmergės žinios“, Jono Basanavičiaus gimnazijos ir „Šilo“ progimnazijos mokiniai dalyvavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro rengiamame konkurse „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ ir buvo įvertinti už autorines dainas istorine tema.

Šis konkursas kasmet kviečia 5–12 klasių mokinius iš Lietuvos ir užsienio domėtis okupacijų, tremties, partizaninio karo, Holokausto, neginkluoto pasipriešinimo ir Sausio 13-osios atmintimi. Dalyviai istoriją pasakoja skirtingomis kūrybos formomis – rašiniais, eilėraščiais, piešiniais, filmais, maketais ir dainomis.

Ukmergiškiai tarp konkurso laureatų

Šiemet konkurse dalyvavo Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos abiturientai Goda Žvirblytė ir Ignas Kacevičius bei „Šilo“ progimnazijos mokiniai Saulė Kartašovaitė, Eva Stepancovaitė ir Agnė Kuliešiūtė. Juos konkursui paskatino ir parengė muzikos mokytoja Neringa Valinskienė.

Balandžio 30 dieną ukmergiškiai kartu su mokytoja buvo pakviesti į laureatų apdovanojimo šventę Vilniaus televizijos bokšto konferencijų salėje. Tai simboliška vieta konkursui, kuriame kalbama apie laisvę, netektis ir pilietinę atsakomybę: televizijos bokštas daugeliui siejasi su 1991 metų sausio įvykiais ir laisvės gynėjų atminimu.

Godos Žvirblytės ir Igno Kacevičiaus autorinė daina „Lietuva, sugrįšiu pas Tave…“ pelnė III vietos laureato diplomą. Saulės Kartašovaitės daina „Iškovota Laisvė“ bei Evos Stepancovaitės ir Agnės Kuliešiūtės daina „Mano širdies kalba…“ taip pat įvertintos laureatų diplomais.

Kodėl tokie konkursai svarbūs?

Istorijos temos jaunam žmogui dažnai atrodo nutolusios nuo kasdienybės, ypač kai jos pateikiamos tik datomis, dokumentais ar vadovėlių tekstais. Kūrybiniai konkursai padeda šį atstumą sumažinti: mokiniai patys renkasi, kaip suprasti istoriją, kokią emociją iš jos išgirsti ir kaip ją perduoti kitiems.

Daina šiuo atveju yra ypač paveiki forma. Ji leidžia kalbėti ne vien faktais, bet ir jausmu – apie ilgesį, netektį, pasipriešinimą, viltį ir grįžimą. Todėl autorinės mokinių dainos gali tapti ne tik konkursiniu darbu, bet ir būdu šeimoje, mokykloje ar bendruomenėje vėl pradėti pokalbį apie Lietuvos laisvės kainą.

Ukmergės mokinių pasiekimas svarbus ir miestui. Jis parodo, kad pilietiškumo ugdymas nėra tik oficialių minėjimų ar pamokų dalis. Kai jauni žmonės patys kuria tekstus ir muziką apie istorines patirtis, jie tampa aktyviais atminties tęsėjais, o ne vien jos klausytojais.

Mokytojo vaidmuo – ne mažiau svarbus

Šaltinio duomenimis, laureatų šventėje mokiniai buvo apdovanoti prizais, o mokytojai Neringai Valinskienei už mokinių paruošimą įteiktas padėkos raštas ir atminimo dovanos. Tai primena, kad mokinių kūrybiniai laimėjimai dažnai gimsta iš nuoseklaus mokytojų darbo – gebėjimo pastebėti talentą, padrąsinti, padėti išgryninti idėją ir suteikti pasitikėjimo ją pristatyti platesnei auditorijai.

Tokie laimėjimai taip pat stiprina mokyklų bendruomenes. Gimnazistų ir progimnazistų dalyvavimas tame pačiame konkurse rodo tęstinumą: pilietinės ir kultūrinės temos Ukmergėje pasiekia skirtingo amžiaus mokinius, o kūryba tampa bendra kalba tarp kartų.

Istorinė atmintis gyva, kai ji kuriama iš naujo

Ukmergiškių dainos apie laisvės kovas primena, kad istorinė atmintis nėra statiška. Ji gyva tada, kai kiekviena karta randa savą būdą ją suprasti ir išreikšti. Vieni tai daro tyrinėdami archyvus, kiti – rašydami, piešdami, kurdami filmus ar dainas.

Šių mokinių pasiekimas yra gera žinia Ukmergei: miesto jaunimas geba kalbėti apie sudėtingas Lietuvos istorijos temas jautriai, kūrybiškai ir atsakingai. O nacionalinis įvertinimas rodo, kad vietos mokyklose gimstančios idėjos gali būti svarbios ir visos šalies kultūrinės atminties kontekste.