Ukmergės gyventojų klausimai rajono vadovams: medžiai, aplinkkelis ir viešųjų erdvių ateitis

Ukmergėje viešųjų erdvių tvarkymas, medžių kirtimai ir miesto plėtros kryptis išlieka temos, kurios gyventojams kelia daugiausia klausimų. Kaip skelbė „Ukmergės žinios“, praėjusią savaitę Vlado Šlaito bibliotekoje vykusiame susitikime su rajono vadovais ukmergiškiai teiravosi ne tik apie gamtą ir medžius, bet ir apie aplinkkelį, Pašilėje krašto apsaugos poreikiams numatytą teritoriją, Joninių šventę bei kitus miesto gyvenimo klausimus.

Susitikime praėjusių metų veiklos ataskaitas pristatė Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė ir rajono meras Darius Varnas. Mero ataskaitoje buvo aptartos savivaldybės finansų, investicijų, kelių priežiūros, daugiabučių renovacijos, infrastruktūros, aplinkosaugos, švietimo, medicinos, kultūros, sporto ir kitos sritys.

Daugiausia emocijų sukėlė medžių ir pakrančių tvarkymas

Ryškiausia diskusijos dalimi tapo miesto želdinių, Šventosios pakrantės ir viešųjų erdvių tvarkymo klausimai. Seniūnas Ž. Dirsė pristatė darbus, kuriais siekta gražinti miestą: šienavimą, genėjimą, sodinimą, viešųjų erdvių priežiūrą. Minėtas ir Šventosios salos prie pėsčiųjų tako valymas nuo išgriuvusių bei potvynių suneštų medžių ir šakų.

Šie darbai sulaukė kritikos iš susitikime dalyvavusių VšĮ „Girių inspekcija“ savanorių. Jie kėlė klausimą, ar Ukmergėje nėra per daug kertama medžių, ar tvarkant erdves nekenkiama natūralioms buveinėms ir ar urbanizacija neperžengia gamtos apsaugos ribų. Taip pat išsakyti priekaištai dėl Šventosios pakrantės bei salos tvarkymo.

Savivaldybė akcentavo teisėtumą ir poreikį erdvėms žmonėms

Atsakydami į kritiką, rajono meras D. Varnas ir savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė pabrėžė, kad Ukmergė buvo ir liks žalias miestas, o savivaldybė neturi sąsajų su miško pramone. Pasak jų, viešųjų erdvių darbai vykdomi pagal projektus ir reikalavimus, o mieste turi būti suderinti du poreikiai: saugoti gamtą ir sudaryti sąlygas gyventojams naudotis parkais, pakrantėmis bei kitomis bendromis erdvėmis.

Ši pozicija atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria daugelis savivaldybių: miestui reikia žaliųjų zonų, tačiau gyventojai taip pat tikisi saugių, prižiūrėtų ir prieinamų erdvių poilsiui. Todėl kiekvienas kirtimas, pakrantės tvarkymas ar krūmynų valymas tampa ne tik ūkiniu, bet ir pasitikėjimo klausimu.

Ką parodė bendruomenės klausimai?

Gyventojų klausimų spektras rodo, kad Ukmergės bendruomenei svarbios ne pavienės detalės, o ilgalaikė miesto kryptis. Aplinkkelio eiga, Pašilės teritorijos ateitis, viešųjų erdvių balansavimas tarp gamtos ir infrastruktūros, kultūrinių renginių tradicijos – tai temos, kurios tiesiogiai veikia kasdienį gyvenimą ir miesto tapatybę.

Tokie susitikimai svarbūs dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jie leidžia gyventojams tiesiogiai išgirsti savivaldybės argumentus, o vadovams – pamatyti, kuriose srityse trūksta aiškesnės komunikacijos. Antra, jie padeda laiku atpažinti jautrias temas, kad sprendimai nebūtų priimami tik administraciniu lygmeniu, be platesnio paaiškinimo bendruomenei.

Skaidresnė komunikacija gali sumažinti įtampą

Viešųjų erdvių pokyčiai dažnai matomi iš karto, tačiau jų priežastys gyventojams ne visada aiškios. Jei medis nukertamas, pakrantė išvaloma ar krūmynas sutvarkomas, bendruomenei svarbu žinoti, kodėl tai daroma, kokiais dokumentais remiamasi, kokia nauda numatyta ir kaip bus kompensuojamas žalumos praradimas.

Todėl po tokių diskusijų savivaldybei verta dar aktyviau viešinti projektų schemas, leidimus, planuojamus atsodinimus ir darbų terminus. Kuo daugiau konkrečios informacijos gyventojai gauna iš anksto, tuo mažiau erdvės lieka įtarimams, kad sprendimai priimami be dialogo.

Ukmergės susitikimas bibliotekoje parodė, kad miesto gyventojai nori dalyvauti sprendžiant, kaip atrodys jų aplinka. Tai yra sveikas bendruomenės ženklas: klausimai gali būti aštrūs, tačiau jie rodo rūpestį miestu, jo gamta ir ateitimi.