Ukmergės darbo rinka: nedarbas vėl viršija šalies vidurkį, bet laisvų vietų netrūksta

Ukmergės darbo rinkoje matomas prieštaringas, bet svarbus signalas: registruotas nedarbas rajone vėl nežymiai viršija šalies vidurkį, tačiau darbo pasiūla išlieka didelė. Apie tai skelbia „Ukmergės žinios“, remdamosi Užimtumo tarnybos duomenimis.

Vietos leidinys primena, kad pernai liepą Ukmergėje buvo fiksuotas retas momentas – nedarbo lygis rajone buvo mažesnis nei visoje Lietuvoje. Tuomet Ukmergėje jis siekė 8,3 proc., o šalyje – 8,4 proc. Dabar situacija vėl pasisuko ne rajono naudai: skirtumas nedidelis, apie 0,1 procentinio punkto, tačiau jis rodo, kad darbo rinkos atsigavimas nėra vienodas ir trapus.

Kodėl 0,1 punkto skirtumas vis tiek svarbus?

Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali atrodyti nereikšmingas. Vis dėlto rajonui, kuris siekia išlaikyti gyventojus, pritraukti investicijų ir mažinti išvykimą į didesnius miestus, net nedidelis pokytis yra signalas stebėti ne tik statistiką, bet ir jos priežastis.

Registruotas nedarbas ne visada reiškia vien tik darbo vietų trūkumą. Jį gali lemti profesijų neatitikimas, sezoniniai svyravimai, susisiekimo klausimai, gyventojų amžius, darbo užmokesčio lūkesčiai ar tai, kad dalis žmonių ieško darbo tik konkrečioje srityje. Todėl vienas rodiklis neatskleidžia viso vaizdo, bet padeda suprasti, kur reikia didesnio dėmesio.

Svarbu ir tai, kad nedarbo padidėjimas fiksuojamas tuo metu, kai darbo pasiūla, pasak šaltinio, yra didelė. Tai reiškia, kad problema gali būti ne vien naujų vietų skaičius, bet ir klausimas, ar siūlomi darbai atitinka vietos gyventojų kvalifikaciją, atlygio poreikius bei galimybes nuvykti į darbo vietą.

Ką tai reiškia ieškantiems darbo?

Darbo ieškantiems ukmergiškiams tokia situacija siunčia dvigubą žinutę. Viena vertus, konkurencija darbo rinkoje išlieka – registruotas nedarbas nėra dingęs, o daliai žmonių įsidarbinti vis dar sudėtinga. Kita vertus, didelė pasiūla reiškia, kad verta aktyviai sekti skelbimus, konsultuotis su Užimtumo tarnyba ir vertinti persikvalifikavimo galimybes.

Ypač svarbu neapsiriboti vien ankstesne profesija, jei rinkoje šiuo metu didesnė paklausa yra kitose srityse. Regionuose darbo rinkos pokyčiai dažnai vyksta lėčiau nei didmiesčiuose, bet lankstumas gali tapti pranašumu – nuo trumpų mokymų iki naujų įgūdžių, reikalingų gamybos, paslaugų, logistikos, priežiūros ar administravimo sektoriuose.

Darbdaviams – ne tik ieškoti, bet ir prisitaikyti

Darbdaviams didelė darbo pasiūla ne visada reiškia, kad darbuotojų rasti paprasta. Jei laisvų vietų daug, o nedarbas vis tiek laikosi aukščiau vidurkio, verta įsivertinti, ar darbo sąlygos, atlygis, grafikai ir mokymų galimybės yra pakankamai patrauklūs.

Regiono įmonėms vis svarbesnis tampa ne tik skelbimo paskelbimas, bet ir aiškus darbo pasiūlymo pristatymas: kokios realios pajamos, kokios pamainos, ar yra apmokymas, ar galima derinti šeimos įsipareigojimus, kaip sprendžiamas atvykimas į darbo vietą. Tokios detalės mažesniame mieste gali nulemti, ar žmogus pasirinks vietos darbdavį, ar ieškos galimybių Vilniuje, Jonavoje, Kėdainiuose ar nuotoliniu būdu.

Ką turėtų stebėti savivalda?

Savivaldybei ir vietos institucijoms šis rodiklis svarbus planuojant ekonomikos, švietimo ir socialines priemones. Jei darbo vietų yra, bet dalis žmonių lieka registruoti kaip bedarbiai, reikia ieškoti neatitikimų: kokių specialistų trūksta, kokių įgūdžių reikia, ar profesinis orientavimas ir mokymai atitinka darbdavių poreikius.

Ne mažiau svarbus susisiekimas. Net ir rajono viduje darbo vieta gali būti sunkiai pasiekiama, jei žmogus neturi automobilio arba viešojo transporto grafikas nepritaikytas pamaininiam darbui. Todėl darbo rinkos klausimai dažnai persikelia į platesnę infrastruktūros, švietimo ir socialinės politikos darbotvarkę.

Situacija nėra bloga, bet reikalauja dėmesio

Tai, kad Ukmergėje nedarbas tik nežymiai lenkia šalies vidurkį, nėra krizės ženklas. Tačiau tai priminimas, kad geresni pernykščiai rodikliai savaime neišsilaiko. Darbo rinka keičiasi, o rajonui svarbu išnaudoti turimą darbo pasiūlą taip, kad ji virstų realiu įsidarbinimu.

Artimiausiais mėnesiais verta stebėti, ar nedarbo skirtumas nuo šalies vidurkio didės, ar vėl mažės. Jei darbo pasiūla išliks didelė, pagrindinis klausimas bus ne tik kiek yra laisvų vietų, bet ir kaip greitai gyventojai, darbdaviai bei institucijos sugebės susiderinti tarpusavio lūkesčius.