Deltuvos gandralizdis ant stulpo išardytas: ką žinoti gyventojams ir kodėl tokie sprendimai kelia klausimų

Deltuvoje kilusi istorija dėl išardyto gandralizdžio primena, kad laukinių paukščių apsauga, elektros tinklų saugumas ir gyventojų emocinis ryšys su aplinka kartais susiduria vienoje labai konkrečioje vietoje – ant elektros stulpo.

Apie situaciją pranešė „Gimtoji žemė“. Vietos gyventojas redakcijai pasakojo, kad Deltuvoje, prie balos, ant privačiame kieme esančio elektros stulpo ne vienerius metus buvo gandrų lizdas. Pasak gyventojo, gandrai į šią vietą grįžo ir šį pavasarį, tačiau balandžio pabaigoje lizdo nebeliko, o jo vietoje atsirado malūnėlis.

Gyventojams tokie pokyčiai natūraliai kelia klausimų. Baltasis gandras daugeliui Lietuvos miestelių yra ne tik laukinis paukštis, bet ir savotiškas pavasario ženklas. Todėl, kai įprastoje vietoje nebelieka lizdo, bendruomenei svarbu žinoti, ar sprendimas buvo būtinas, kas jį priėmė ir ar buvo laikytasi aplinkosaugos tvarkos.

Deltuvos seniūnas Gintaras Radzevičius „Gimtajai žemei“ paaiškino, kad ši istorija seniūnijai žinoma. Jo teigimu, lizdas buvo sukrautas ant stulpo privačiame kieme ir galėjo kelti pavojų aplinkiniams, nes buvo rizika, kad jis nukris. Taip pat nurodyta, kad tokia vieta galėjo būti nesaugi patiems gandrams ir kelti elektros skirstymo tinklo gedimų riziką.

Pasak seniūno, privačios valdos savininkė dar praėjusiais metais kreipėsi į ESO dėl lizdo iškėlimo. Buvo aiškinamasi, kada ir kaip tai galima atlikti, bendrauta su aplinkosaugininkais, svarstyta ir lizdo perkėlimo ant tinkamos platformos galimybė. Galiausiai pasirinktas sprendimas lizdą išardyti tada, kai paukščiai jau buvo išskridę.

Svarbi šios istorijos detalė – darbų laikas. Gandralizdžiai nėra paprasti buitiniai objektai, kuriuos galima bet kada nuimti vien dėl nepatogumo. Jei lizde peri paukščiai arba jis naudojamas veisimosi metu, bet kokie veiksmai turi būti vertinami itin atsargiai. Todėl gyventojams svarbu klausti ne tik „kas išardė?“, bet ir „kada tai padaryta?“ bei „ar buvo gauti reikalingi suderinimai?“.

Pagal viešai pateiktą seniūnijos paaiškinimą, šiuo atveju siekta laikytis nustatytos tvarkos ir aplinkosaugos reikalavimų. ESO darbuotojai darbus atliko vėlyvą rudenį, kai paukščiai jau buvo išskridę. Vis dėlto pavasarį grįžę gandrai ir tuščią vietą pamatę gyventojai situaciją pastebėjo tik dabar, todėl klausimų kilo jau prasidėjus naujam sezonui.

Deltuva nėra vieta, kur gandrai būtų retenybė. Seniūno teigimu, miestelyje, taip pat Tvenkinio gatvėje, yra ir daugiau gandralizdžių. Jo vertinimu, pavasarį grįžę paukščiai galėjo rasti kitą, perėjimui tinkamesnę vietą. Tai svarbi, bet kol kas ne iki galo patikrinama aplinkybė: gyventojams rūpi ne tik formalus darbų teisėtumas, bet ir tai, ar paukščiams iš tiesų liko saugi alternatyva.

Ši istorija turi ir platesnę pamoką. Jeigu gandralizdis yra ant elektros stulpo, pastato, kamino ar kito riziką keliančio objekto, gyventojams nereikėtų imtis savavališkų veiksmų. Pirmiausia verta kreiptis į seniūniją, elektros tinklų prižiūrėtoją arba aplinkosaugos specialistus. Tokiu būdu galima įvertinti, ar lizdas kelia pavojų, ar reikia specialios platformos, ir kada darbai gali būti atliekami nekenkiant paukščiams.

Bendruomenės komunikacija čia ne mažiau svarbi nei pats techninis sprendimas. Jeigu lizdas šalinamas dėl saugumo, gyventojams turėtų būti aiškiai paaiškinta, kodėl tai būtina, kas darbą atliko ir ar buvo svarstyta saugesnė alternatyva. Tokia informacija sumažina įtarimų, kad gamtos objektas pašalintas tiesiog dėl patogumo.

Ukmergės rajone panašių situacijų gali atsirasti ir daugiau, nes gandrai dažnai lizdus krauna arti žmonių gyvenamų vietų, kelių, elektros tinklų ar ūkinių pastatų. Dėl to geriausias sprendimas dažniausiai nėra skubotas lizdo nuėmimas, o planuotas, su specialistais suderintas veiksmas ne perėjimo metu.

Deltuvos atvejis rodo, kad vietos gyventojai atidžiai stebi savo aplinką ir tikisi atsakymų, kai keičiasi jiems įprastas kraštovaizdis. Tai sveikas bendruomenės refleksas. Kartu jis primena institucijoms, kad net ir teisėtai atlikti darbai turi būti paaiškinti suprantamai – ypač kai jie susiję su gyvąja gamta.

Ukmerge redakcija rekomenduoja gyventojams, pastebėjus pavojingai sukrautą lizdą ar planuojamus darbus prie jo, pirmiausia kreiptis į seniūniją arba atsakingas tarnybas ir nefiksuoti situacijos vien socialiniuose tinkluose. Oficialus kreipimasis padeda greičiau nustatyti, kas atsakingas už objektą, ar yra rizika žmonėms ir kokios priemonės būtų saugiausios paukščiams.