Ukmergėje, prie pagrindinio miesto tilto ir Mirabelių tako, pradėtas kurti naujas Bendrystės parkas. Jo idėja – paprasta, bet miestui reikšminga: gyvais medžiais įamžinti Ukmergės ryšius su užsienio partneriais ir parodyti, kad tarptautinė draugystė gali turėti aiškų, kasdien matomą ženklą viešojoje erdvėje.
Pirmieji sodinukai pasodinti miesto šventės metu, kai Ukmergėje lankėsi delegacijos iš devynių užsienio miestų. Taip šventinis susitikimas tapo ne tik oficialių sveikinimų ar bendrų renginių dalimi, bet ir ilgalaikiu miesto aplinkos papildymu.
Kas pasodino pirmuosius Bendrystės parko medžius?
Pirmuosius medelius Bendrystės parke sodino Ukmergės miesto šventėje dalyvavusios delegacijos iš Lyvanų Latvijoje, Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo Ukrainoje, Muratpašos Turkijoje, Bad Langenzalcos Vokietijoje, Kiškunmaišos Vengrijoje, Tarnovo Podgurnės Lenkijoje bei Finspongo Švedijoje.
Šių miestų atstovai Ukmergėje paliko simbolinį ženklą – medžius, kurie turėtų augti kartu su miesto partnerystėmis. Tokia iniciatyva viešajai erdvei suteikia ne tik žalumos, bet ir pasakojimą: kiekvienas medis primins konkretų miestą, šalį ir bendradarbiavimo ryšį.
Kokie medžiai augs prie Šventosios?
Naujame parke pasodinti du paprastieji ir du pelkiniai ąžuolai, rausvažiedis kaštonas, mažalapė liepa, baltažiedė robinija, karpotasis beržas ir kedrinė pušis. Medžiai parinkti atsižvelgiant į delegacijų atstovaujamų šalių augalų simboliką arba jai artimus augalus, kurie gali prisitaikyti prie Lietuvos klimato.
Toks pasirinkimas leidžia parkui tapti ne vien dekoratyvine želdinių grupe. Skirtingos medžių rūšys kuria savotišką gyvą žemėlapį – nuo Baltijos kaimynų iki Ukrainos, Turkijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos ir Švedijos partnerių.
Kodėl ši vieta svarbi miestui?
Parkas kuriamas prie Šventosios, greta pagrindinio tilto ir Mirabelių tako – vietoje, kurią mato ir miesto gyventojai, ir svečiai. Todėl ši erdvė gali tapti ne tik želdynų atnaujinimo projektu, bet ir nauju pasivaikščiojimų maršruto akcentu.
Viešosios erdvės, turinčios aiškią istoriją, paprastai lengviau įsimenamos. Bendrystės parkas gali tapti vieta, kurioje gyventojai ne tik ilsisi prie upės, bet ir prisimena Ukmergės ryšius su kitais Europos miestais, solidarumą su Ukrainos partneriais ir savivaldos bendradarbiavimo svarbą.
Bendrystės simbolis, kuris augs kasmet
Medžių sodinimo akimirką skirtingomis kalbomis skambėję sveikinimai, kaip skelbia vietos žiniasklaida, susijungė į bendrą pagarbos ir draugystės žinią. Tai svarbi detalė: partnerystė tarp miestų nėra vien sutartys ar oficialūs vizitai – ji stiprėja per bendrus gestus, kultūrinius mainus ir žmonių susitikimus.
Jeigu parkas bus nuosekliai prižiūrimas ir papildomas informaciniais ženklais, jis galėtų tapti patraukliu edukaciniu tašku. Prie kiekvieno medžio būtų galima trumpai pristatyti miestą partnerį, šalį ir ryšio su Ukmerge istoriją. Tai sustiprintų parko vertę mokykloms, miesto svečiams ir vietos bendruomenei.
Ką Bendrystės parkas duoda Ukmergei?
Ukmergei ši iniciatyva naudinga keliais lygmenimis. Pirmiausia, ji papildo miesto žaliąsias erdves prie Šventosios. Antra, parodo, kad tarptautiniai ryšiai gali būti matomi ir suprantami kiekvienam gyventojui. Trečia, toks parkas kuria šventės palikimą – ne vien prisiminimus, bet ir realų miesto aplinkos pokytį.
Bendrystės parkas dar tik pradedamas kurti, tačiau jo idėja turi potencialo augti kartu su pačiais medžiais. Kuo aiškiau bus puoselėjama ši vieta, tuo stipresniu Ukmergės atvirumo, draugystės ir bendruomeniškumo simboliu ji gali tapti.
